Afrika susiduria su didžiuliais energijos tiekimo iššūkiais, kylančiais dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus ir santykinai prastos tinklo infrastruktūros. Tačiau, atsižvelgiant į tvarumo ir klimato kaitos spaudimą, Afrika negali sau leisti per daug pasikliauti iškastiniu kuru. Laimei, Afrikos žemynas turi daug saulės, vėjo ir vandens energijos išteklių, kurie sudaro tvirtą pagrindą būsimam energijos perėjimui.
Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį į tai, kad investicijomis į atsinaujinančią energiją Afrika iki 2050 m. turėtų pasiekti visišką energijos dekarbonizaciją. Nors klimato kaita vis labiau paveikia Afriką, regiono indėlis į pasaulinę klimato kaitą yra palyginti mažas. Siekdama patenkinti augantį energijos poreikį ir kontroliuoti anglies dvideginio išmetimą, Afrika turi rasti pusiausvyrą tarp energijos gamybos, tvarumo palaikymo ir energijos įperkamumo užtikrinimo.
Šiuo metu Afrikos energijos tinklas yra mažiausiai išvystytas pasaulyje, o regiono gyventojų augimas taip pat yra sparčiausias pasaulyje ir iki 2050 m. turėtų padvigubėti. Tai reiškia, kad iki amžiaus vidurio ketvirtadalis pasaulio gyventojų gyvens Afrika į pietus nuo Sacharos. Šis spartus gyventojų skaičiaus augimas sukurs didžiulius energijos ir infrastruktūros poreikių spragas.
Šiuo metu apie 600 milijonų žmonių Afrikoje neturi elektros tiekimo, o elektros tiekimo zonos taip pat susiduria su nestabilumu ir nepatikimumu. Tikimasi, kad energijos poreikis per ateinantį dešimtmetį padidės trečdaliu, nes Afrika į pietus nuo Sacharos augs, vystysis ir industrializuojasi. Norint patenkinti šį poreikį, Afrikos energijos gamybos pajėgumai iki 2065 m. turi padidėti dešimt kartų.
Tačiau Afrikos šalys negali pakartoti istorinio modelio, kaip vystyti savo ekonomiką deginant didelius kiekius iškastinio kuro išsivysčiusiose šalyse. Laimei, Afrika turi daug atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant saulės, vėjo ir vandens energiją. Tinkamai investavus ir išplėtojus, šie ištekliai gali paskatinti ekonomikos augimą ir išspręsti energijos tiekimo problemas Afrikoje.
Šiuo metu tyrimų grupė, kurią sudaro Ruandos ir Vokietijos mokslininkai, sukūrė Afrikos atsinaujinančios energijos jėgainių duomenų bazę. Tai pirmasis projektas, kuriame pateikiama išsami Afrikos atsinaujinančios energijos jėgainių apžvalga, įskaitant pagrindinę informaciją, pvz., geografines koordinates, statybos būklę ir pajėgumus. Remiantis duomenų baze, Afrika siekia savo ambicingų energetikos tikslų.
Duomenų bazė rodo, kad kai kurios Afrikos šalys gali būti visiškai dekarbonizuotos iki amžiaus vidurio, jei visi numatyti nauji energetikos projektai bus įgyvendinti sklandžiai. Be to, 76 % Afrikos elektros poreikių iki 2040 m. būtų galima patenkinti naudojant atsinaujinančią energiją, jei visos statomos švarios energijos jėgainės bus pastatytos taip, kaip planuota ir pasieks didžiausią galią.
Tačiau, nors hidroenergija gali būti perspektyvus sprendimas trumpuoju laikotarpiu, per didelis pasitikėjimas ja ilgainiui gali kelti pavojų energetiniam saugumui, ypač sausros laikotarpiais. Todėl mokslininkai rekomenduoja derinti hidroenergiją su vėjo ir saulės energija, kad būtų sukurtas tvaresnis ir įvairesnis energijos derinio sprendimas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nepaisant iššūkių, su kuriais ji susiduria, Afrika tampa vis svarbesniu pasaulinės energetikos pramonės veikėju. Dėl unikalių klimato ir ekologinių sąlygų bei santykinai mažo gyventojų tankumo tai yra ideali vieta atsinaujinančios energijos plėtrai. Su tinkamomis investicijomis ir parama Afrika gali tapti pasauline švarios energijos gamybos ir tiekimo baze.