Energetikos tyrimų institutas „Rystad Energy“ tikisi, kad bus viršyti ES 2030 m. saulės ir vėjo energijos gamybos tikslai.
2022 m. Europos energijos rinkose patyrusios neramumus, vyriausybės pradeda sutelkti dėmesį į ilgalaikių energijos poreikių tenkinimą tvariai ir saugiai. Tikimasi, kad atsinaujinančios energijos gamyba neabejotinai augs eksponentiškai, tačiau didelė dalis saulės ir vėjo energijos gamybos vis dar turi spręstinų problemų, tokių kaip būtinybė spręsti tinklo dispečerijos problemas ir pusiausvyra dėl staigaus sezoninio paklausos padidėjimo.
2022 m., nutrūkus Rusijos gamtinių dujų vamzdynui į Europą, nutrūkus Prancūzijos branduolinei energijai ir mažai hidroelektrinių gamybai Europoje, Europos elektros kainos pasiekė itin aukštą lygį – daugiau nei 700 eurų už megavatvalandę. Tai paskatino viso pasaulio vyriausybes paaukoti tvarų vystymąsi ir, siekdamos užtikrinti energetinį saugumą, vėl naudoti anglį energijos gamybai. Duomenys rodo, kad 2022 m., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, anglimi kūrenamos energijos gamyba Europoje išaugo 5 proc.
Tačiau Europos energetikos krizė taip pat suteikia galimybę kurti naujas normas. Kaip pavyzdį paimkite Europos Sąjungos planą REPowerEU, pagal kurį atsinaujinančios energijos tikslas padidinamas nuo 40 % iki 45 % visos elektros energijos gamybos 2030 m. Didesnio atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų kūrimas padės paspartinti ES anglies neutralumo tikslą ir sumažinti priklausomybę nuo importuotų degalų. Iki šių metų pabaigos „Rystad Energy“ tikisi, kad ES pasieks 211 GW įrengtų saulės PV pajėgumų ir 214 GW vėjo jėgainių. Vėjo ir saulės energijos gamyba sudarys 31% ES energijos, o bendra ES elektros energijos gamyba 2023 metais turėtų siekti 3019 teravatvalandžių (TWh).
Be to, suvienodintos elektros energijos (LCOE) sąnaudos saulės PV ir sausumos vėjo energijai Europoje sumažėjo iki maždaug 50 EUR už MWh, ty pusę LCOE gamtinių dujų ir anglimi kūrenamos energijos. Ekonominiu požiūriu ekonomiškiau statyti naujas saulės ir vėjo jėgaines, nei toliau naudoti esamas gamtinių dujų jėgaines.
Skaičiuojama, kad iki 2030 metų saulės fotovoltinės energijos gamybos instaliuota galia sieks 490 GW, o instaliuota vėjo jėgainių – 375 GW. Iki to laiko vėjo ir saulės energijos gamyba sudarys 53 % visos ES energijos, o tai viršys REPowerEU pasiūlytą 45 % tikslą.
Žinoma, naujai įrengti atsinaujinančios energijos energijos gamybos pajėgumai turi ne tik pakeisti dalį iškastinio kuro energijos gamybos, bet ir patenkinti numatomą naują elektros energijos poreikį. Tikimasi, kad elektros energijos paklausa per ateinančius 30 metų padidės 2% metiniu metiniu augimo tempu (CAGR).
Tuo pačiu metu dispečeriniai gamybos pajėgumai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikes patikimas elektros energijos sistemas ir subalansuoti bei palaikyti saulės ir vėjo energijos gamybos svyravimus. Tam tikru mastu baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) gali suteikti šią balansavimo galimybę, tačiau baterijų energijos kaupimo technologijos plėtrą reikia patobulinti, kad jos kaina būtų konkurencingesnė. Nes šiuo metu vidutinė suvienodinta energijos kaupimo (LCOS) kaina už MWh yra 135 eurai, tai yra brangiau nei esamos dujomis kūrenamos elektrinės.
Numatoma, kad BESS instaliuota galia iki 2030 m. padidės iki 55 GW, o iki 2050 m. – iki 418 GW. Tačiau šių pajėgumų baterijų saugykla vis dar negali patenkinti visų numatomų šio proceso poreikių. Todėl ją papildys ir gamtinių dujų gamyba, ypač Europos žiemos laikotarpiu, kai energijos poreikis yra didelis. Dėl to šios elektrinės turės gauti subsidijas pajėgumams, kad ir toliau veiktų nepaisant žemo gamtinių dujų panaudojimo rodiklių, taip pat turės toliau naudoti požemines dujų saugyklas, kad patenkintų sezoninį poreikį.