Vėliau šiais metais Afrikos Sąjunga 27-ojoje klimato kaitos šalių konferencijoje (COP27) pristatys penkių puslapių dokumentą, kuriame pabrėžiama mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios naftos ir dujų pramonės plėtros regione nauda. Klesti pramonė ne tik padės naftos valstybių ekonomikai, bet ir suteiks galimybę naftos ir dujų įmonėms vystytis ir investuoti į savo mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį iškastinį kurą ir užpildyti ekologiško pereinamojo laikotarpio atotrūkį, nes pasaulinė paklausa ir toliau auga. Tuo pat metu kai kurios Afrikos šalys sparčiau vysto žaliosios energijos strategijas ir investuoja į atsinaujinančią energiją. Tačiau tai tik Afrikos energijos bumo pradžia, nes didžiuliai atsinaujinantys ištekliai jį dar labiau papildys.
2019 m. Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra (IRENA) pasiūlė toliau plėsti atsinaujinančios energijos naudojimą Afrikoje ir pabrėžė, kad regione yra daug atsinaujinančios energijos, sakydama, kad Afrika turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį ateityje atsinaujinanti energija. Tačiau dėl dabartinio prasto atsinaujinančios energijos tiekimo Afrikoje patikimumo plačiai nutrūko elektros tiekimas, todėl daugelis šalių tebėra priklausomos nuo iškastinio kuro, o tai trukdo plėtoti energijos šaltinį ir bendrą ekonomiką. Neseniai paskelbtoje IRENA ataskaitoje pažymima, kad „žemyno biomasės, geoterminės, vandens, saulės ir vėjo energijos gausa gali greitai pakeisti status quo Afrikoje“.
Ataskaitos rengimo metu 600 milijonų žmonių Afrikoje arba maždaug 48 procentai visų Afrikos gyventojų neturėjo prieigos prie energijos. Tačiau IRENA teigia, kad švari energija iki 2030 m. galėtų patenkinti maždaug ketvirtadalį Afrikos energijos poreikių. Tam reikės padidinti metines investicijas iki maždaug 70 mlrd.
Kelios Afrikos šalys, įskaitant Egiptą, Etiopiją, Keniją, Maroką ir Pietų Afriką, parengė strategijas ir tikslus, siekdamos remti atsinaujinančios energijos plėtrą; kelios mažesnės šalys taip pat nustatė ekologiškos energijos tikslus; investicijos į saulės energiją visame Afrikos regione taip pat labai padidėjo. 2021 m. einantis Afrikos plėtros banko (AfDB) Atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo direktoriaus pareigas Daniel-Alexander Schroth sakė: „Dabar saulės energija yra pigiausia galimybė padidinti pajėgumus.
2019–2020 m. Afrikos saulės ir vėjo energijos pajėgumai padidėjo atitinkamai 11 ir 13 procentų. Per tą patį laikotarpį hidroenergijos pajėgumai išaugo 25 proc. „PricewaterhouseCoopers“ pranešė, kad 2013–2020 m. bendras įdiegtos Afrikos atsinaujinančios energijos pajėgumas išaugo 24 GW ir turėtų padidėti nuo 180 mln. džaulių 2020 m. iki 2,73 mlrd. džaulių iki 2050 m. Be to, PwC mano, kad Afrikai reikės mažiausiai 2,8 trilijono USD, kad iki amžiaus vidurio būtų pasiektas nulinis anglies dvideginio išmetimas.
PwC teigimu, Afrika turi potencialo išvystyti 59 teravatus vėjo energijos. Šiuo metu išplėtoti vėjo energijos pajėgumai sudaro tik 0,01 proc., 2021 m. sumontuota 6 491 MW, o statoma 1 321 MW. Afrikoje yra 9 604 MW saulės energijos, statoma 7 158 MW, o didžiausi saulės energijos projektai vykdomi Pietų Afrikoje, Egipte ir Alžyre. Tikimasi, kad iki 2050 m. bioenergija sudarys apie 10 procentų Afrikos atsinaujinančios energijos. Hidroenergija taip pat nepakankamai išnaudojama – naudojama tik 11 procentų pigios elektros energijos, o tai turi didelį potencialą plėtoti geoterminę energiją. Kalbant apie branduolinę energiją, Pietų Afrika yra vienintelė šalis Afrikos žemyne, turinti komercinę atominę elektrinę.
Tačiau norint sukurti stiprų atsinaujinančios energijos sektorių, Afrikai reikės tarptautinės bendruomenės paramos, ypač finansavimo. Šių metų pradžioje Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) Paryžiuje surengė renginį, kuriame ministrai ir suinteresuotosios šalys iš viso pasaulio sutarė, kad „vis dar reikia stiprinti tarptautinius veiksmus siekiant pašalinti esamas kliūtis investicijoms į švarią energiją ir tai savo ruožtu palengvina kapitalo paskirstymas visame žemyne“.
Užsienio investicijos į atsinaujinančią energiją Afrikoje jau didėja. Pavyzdžiui, JAV investuotojai suvienijo jėgas su JAV Tarptautinės plėtros agentūra (USAID) ir „Prosper Africa“, kad ištirtų atsinaujinančios energijos žaliosios energijos potencialą Afrikoje. Tai dalis JAV vyriausybės iniciatyvos didinti prekybą ir investicijas tarp Afrikos šalių ir JAV. COP 26 metu kai kurios turtingiausios pasaulio šalys įsipareigojo Pietų Afrikai skirti 8,5 mlrd. USD klimato subsidijų ir lengvatinių paskolų. Be to, jai reikės daugiau privačių investicijų, kad būtų apribota anglies ir naftos gavyba ir plėtojamas atsinaujinančios energijos sektorius.
Be to, britų bendrovė „TuNur“ paskelbė, kad investuos 1,5 mlrd. USD į 500-megavatų saulės elektrinės statybą Tunise, Šiaurės Afrikoje. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos vyriausybės finansinės plėtros padalinys – British International Investment Corporation (BII) per ateinančius penkerius metus Afrikoje planuoja investuoti 6 milijardus dolerių, daugiausia į atsinaujinančią energiją ir skaitmeninę infrastruktūrą. Nickas O'Donohoe, BII generalinis direktorius, sakė: "Mes buvome reikšmingas investuotojas į Afrikos energijos sektorių, iš pradžių į iškastinio kuro energiją, o per pastaruosius trejus ar ketverius metus - beveik visiškai atsinaujinančią energiją."
Apibendrinant galima pasakyti, kad be didžiulio mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių naftos ir dujų potencialo Afrikos regionas taip pat galėtų tapti atsinaujinančios energijos jėgaine. Tačiau turėdama ribotą infrastruktūrą ir ribotą nacionalinį finansavimą atsinaujinančios energijos plėtrai, tarptautinė bendruomenė turi nukreipti energetikos investicijas į regioną, kad sukurtų stiprų atsinaujinančios energijos sektorių ir prisidėtų prie pasaulinės energijos plėtros.