Graikija yra palaiminta unikaliais apšvietimo ištekliais ir yra šalis, turinti didžiausią fotovoltinės energijos gamybos dalį Europoje. Pastaraisiais metais Graikijos vyriausybė aktyviai propagavo fotovoltinę technologiją, todėl ji tapo pagrindine jėga, spartindama naujų energetinių sistemų kūrimą. Remiantis duomenų analize, kurią šių metų vasarį paskelbė Graikijos fotoelektros įmonių asociacija (Helapco), nauja Graikijos fotovoltinė instaliuota galia 2023 m. pasieks 1,59 GW, o tai pasieks metinį rekordą ir sudarys 74 % naujų šių metų naujų energijos šaltinių. Šiuo metu Graikijos nacionalinė instaliuota fotovoltinė galia siekia 7,1 GW ir patenkina 18,4% šalies elektros poreikio.
Verta paminėti, kad Graikijos fotovoltinės energijos gamyba pasižymi išskirtiniais rezultatais Europoje ir net pasaulyje. Praėjusiais metais Graikijos fotovoltinės energijos gamyba sudarė 18,4 % visos šalies elektros energijos ir užėmė pirmąją vietą Europoje ir gerokai viršija ES vidurkį (8,6 %) ir pasaulio vidurkį (5,4 %). 2023 metų pabaigoje visoje Graikijoje buvo sumontuota 72 500 įvairių specifikacijų ir technologijų fotovoltinių elektros energijos gamybos įrenginių, ir šis skaičius vis dar sparčiai auga. Be to, fotovoltinės technologijos tapo viena pigiausių energijos gamybos technologijų – nuo 2009 metų fotovoltinių modulių kaina sumažėjo 90 proc.
Stipriai remiant vyriausybę, sparti fotovoltinės technologijos plėtra Graikijoje pasiekė puikių rezultatų. Vien praėjusiais metais investicijos į naujus fotovoltinės energijos projektus Graikijoje siekė 1,11 milijardo eurų, ty 11 % daugiau nei per metus, todėl šalyje atsirado 15,{6}} darbo vietų. Tuo pat metu Graikija taip pat pradėjo didžiausią saulės elektrinės statybos projektą Rytų Viduržemio jūros regione, į kurį iš viso investuota 130 mln. Jėgainė gali sumažinti daugiau nei 300 000 tonų anglies dvideginio per metus. Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis per naujojo objekto pristatymo ceremoniją sakė, kad Graikija yra pasiryžusi tapti atsinaujinančios energijos lydere.
Be to, Graikija taip pat aktyviai skatina saulės energiją patekti į paprastų žmonių namus. Nuo 2023 m. gegužės mėn. Graikijos energetikos ministerija pradės subsidijavimo projektą „fotoelektros ant stogo“. Kvalifikuoti miesto gyventojai ar ūkininkai gali kreiptis internetu, o bendra subsidijos suma siekia 238 mln. Projektu siekiama sumažinti elektros vartotojų baterijų ir fotovoltinės sistemos įrengimo sąnaudas, suteikti gyventojams autonomiją naudoti elektrą, realizuoti žaliosios energijos gamybą ir saugojimą. Pareiškėjai, norintys dalyvauti programoje, gali įrengti fotovoltinius įrenginius ant pastatų stogų, stoginių, terasų, fasadų, tentų ir pavėsinių, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje ir aikštelėse.
Graikijos fotoelektros gamybos įmonės taip pat nuolat diegia technologijas. Pavyzdžiui, Graikijos saulės modulių gamybos įmonė „Brite Solar“ kuria fotovoltinius šiltnamius ir bifacialines plokštes, kurios gali būti naudojamos žemės ūkyje. Ši nauja technologija sujungia stiklo dangos medžiagas su silicio pagrindu pagamintais saulės elementais, kad ne tik pagerintų energijos gamybos ir energijos kaupimo efektyvumą, bet ir apsaugotų pasėlius nuo atšiaurių oro sąlygų bei sumažintų vandens išgaravimą.
Su Europos Sąjungos parama Graikijos fotoelektros projektas padarė didelę pažangą. 2024 m. balandį ES pritarė 1 milijardo eurų valstybės pagalbai Graikijai statyti saulės energijos projektams, kurių bendra galia siekia 813 MW, ir paremti energijos saugyklas. Lėšos bus panaudotos dviem pagrindiniams projektams: projektui Faethon ir projektui Seli. Pirmoji pastatys dvi fotovoltines elektrines ir du integruotus išlydytos druskos energijos kaupimo įrenginius, kad teiktų pagalbines skutimosi paslaugas; pastarasis pastatys fotovoltinę elektrinę ir ličio jonų akumuliatoriaus energijos kaupimo sistemą, kad optimizuotų energijos gamybą ir užtikrintų tinklo stabilumą.
Pagal peržiūrėtą Nacionalinį energetikos ir klimato planą (NECP), paskelbtą 2023 m., Graikija pasiūlė ambicingus atsinaujinančios energijos plėtros tikslus. Iki 2030 m. planuojama padidinti suminius atsinaujinančios energijos pajėgumus iki 23,5 GW, o iki 2050 m. – iki 71,7 GW. Iš jų saulės energija sudarys didžiausią instaliuotų galių dalį – iki 2030 m. pasieks 14,1 GW, o iki 2050 m. – iki 34,5 GW.