Lotynų Amerikoje daugelis šalių aktyviai skatina atsinaujinančios energijos plėtrą, siekdamos ekologiškos transformacijos ir tvarios ekonomikos plėtros. Tarp jų Čilės vyriausybė aiškiai leido suprasti, kad šalis turi sąlygas pasiekti diversifikuotą, tvarią ir novatorišką plėtrą, ir daugiausia dėmesio skirs ličio pramonės ir žaliosios vandenilio energijos pramonės plėtrai.
Kolumbijoje hidroenergija sudaro didelę visos elektros gamybos dalį, maždaug 70 proc. Pastaraisiais metais šalis įsipareigojo skatinti atsinaujinančios energijos įvairinimą. Remiantis Kolumbijos atsinaujinančios energijos asociacijos paskelbta ataskaita „2024 m. atsinaujinanti energija“, 2023 m. bus pradėti eksploatuoti 25 saulės energijos gamybos projektai, kurių bendra instaliuota galia žymiai padidės iki 208 MW. metų augimo tempas 70%. Numatoma, kad iki 2024 metų fotovoltinės energijos gamybos instaliuota galia dar padidės iki 1,24 GW, o bendra fotovoltinės energijos gamybos projektų instaliuota galia planavimo etape siekia net 1,8 GW.
Kalbant apie politinę paramą, daugelis Lotynų Amerikos šalių dėjo daugiau pastangų ir mano, kad atsinaujinančios energijos plėtra yra svarbi priemonė ekonomikos augimui skatinti. Remiantis „Global Renewable Energy Outlook“ ataskaita, tikimasi, kad iki 2050 m. investicijų į atsinaujinančią energiją paklausa Lotynų Amerikoje pasieks maždaug 45 mlrd. 8 USD. Tuo pat metu tikimasi, kad iki 2050 metų investicijos į atsinaujinančią energiją ženkliai paskatins BVP augimą Lotynų Amerikoje, augimo tempas sieks 2,4 proc.
Pagal investicijų tendencijas Brazilija išsiskiria atsinaujinančios energijos sektoriuje. Remiantis „Bloomberg“ paskelbta ataskaita „Energy Transition Investment Trends 2024“, Brazilijos investicijos į atsinaujinančią energiją 2023 m. viršys 25 mlrd. JAV dolerių ir užims trečią vietą pasaulyje. Brazilijos vyriausybė leido suprasti, kad didins savo paramą atsinaujinančios energijos energijos gamybos ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių vandenilio ir kitų sričių plėtrai, taip pat planuoja investuoti daug lėšų energijos transformavimui ir su ja susijusios infrastruktūros statybai skatinti. .
Be to, Kolumbija taip pat pasiūlė „teisingo energijos perėjimo“ planą ir įsteigė specialų komitetą, kuris didintų investicijas į švarią energiją ir anglies dioksido mažinimą, palaipsniui pakeistų iškastinį kurą, gerintų energijos vartojimo efektyvumą, sušvelnintų taisykles, kad paspartintų švarios energijos gamybą ir skatintų ekonomikos reindustrializacija. Peru taip pat teikia investicijas į vėjo ir saulės projektus ir suformulavo aiškų energijos perėjimo planą, siekdamas per ateinančius kelis dešimtmečius žymiai padidinti atsinaujinančios energijos dalį visoje elektros energijos gamyboje.
Kalbant apie Kinijos ir Lotynų Amerikos bendradarbiavimą energetikos srityje, Kinijos įmonės tapo svarbia jėga investuojant į atsinaujinančią energiją regione. Tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais Kinijos įmonių Lotynų Amerikoje investuota fotovoltinės energijos gamybos ir vėjo energijos instaliuota galia gerokai išaugo. Be to, Kinijos įmonės taip pat aktyviai dalyvavo statant ir vykdant vietinius švarios energijos projektus, teikdamos tvirtą paramą Lotynų Amerikos šalių energijos transformacijai ir ekologiškam vystymuisi.
Lotynų Amerikos energetikos organizacijos generalinis sekretorius Andresas Rebolledo sakė, kad Kinija yra svarbi investicijų į atsinaujinančią energiją ir techninio bendradarbiavimo Lotynų Amerikoje partnerė. Dviejų šalių bendradarbiavimas energetikos srityje turi didžiulį potencialą ir plačias perspektyvas.
Ateityje, atsinaujinančios energijos poreikiui Lotynų Amerikoje ir toliau augant, o Kinijos įmonių technologinei galiai ir toliau gerėjant, abiejų šalių bendradarbiavimas taps glaudesnis ir kartu skatins žalią plėtrą bei tvarų vystymąsi Lotynų Amerikoje.