Pasak BBC: Marokas turi ambicingų planų eksportuoti elektrą iš saulės ir vėjo jėgainių į Europą, tačiau ar savo rinkai jis turėtų teikti pirmenybę atsinaujinančiai energijai?
„Mūsų šalies turimi ištekliai galėtų būti vienas iš svarbių atsakymų į Europos poreikius“, – sakė Maroko energetikos verslininkas Moundiras Zniberis. „Manau, kad Marokas turi geriausią galimybę atpratinti žemyną nuo dabartinės priklausomybės nuo Rusijos dujų“, – sakė jis.
Per pastaruosius 15 metų ponas Zniberis pastatė savo „Gaia Energy“ įmonę, kuri tapo viena iš Maroko atsinaujinančios energijos revoliucijos lyderių. "Marokas turi vienus geriausių saulės ir vėjo išteklių pasaulyje. Mes neturime naftos ir gamtinių dujų, bet turime nuostabų atsinaujinančios energijos potencialą", - sakė jis.
Rusijos ir Ukrainos karas paskatino Europos šalis sustiprinti pastangas naudoti švarią energiją kovojant su klimato kaita. Marokas nori prisidėti prie Europos energijos krizės sprendimo. Marokas yra prie Europos slenksčio ir turi ambicingų planų iki 2030 m. pagaminti 52 procentus elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir tikisi dideliais kiekiais atsinaujinančios energijos eksportuoti į Europą per povandeninius kabelius.
Tačiau kol kas Marokui dar reikia statyti daugiau saulės ir vėjo jėgainių. Ši Šiaurės Afrikos šalis, kurioje gyvena 39 milijonai žmonių, šiuo metu importuoja 90 procentų savo energijos poreikių, didžiąją jos dalį iš iškastinio kuro. 2021 metais apie 80,5 procento Maroko elektros pagaminama deginant anglį, gamtines dujas ir naftą. Palyginimui, tik 12,4 procento atkeliavo iš vėjo ir 4,4 procento iš saulės.
Moundir Zniber Gaia Energy plėtoja vėjo, saulės ir žaliojo vandenilio projektus 12 Afrikos šalių. Marokas jau padarė realią pažangą skatindamas atsinaujinančios energijos gamybą įgyvendindamas didžiulį Saulės šilumos projektą Noor Ouarzazate. 2016 m. pradėtas eksploatuoti pirmasis projekto etapas, kuris šiuo metu yra didžiausia saulės šiluminė elektrinė pasaulyje. Projekte naudojami veidrodžiai, kad atspindėtų ir nukreiptų saulės šviesą į centriniame bokšte esantį „imtuvą“, kuris šildo skystį, kad susidarytų garai, kurie suka turbinas ir generuoja elektrą. Priemonę kuria Saudo Arabijos įmonė ACWA Power, finansuodama Pasaulio banko ir Europos investicijų banko.
A. Zniberis sakė, kad privačios Maroko įmonės, kaip jis, dabar planuoja į Europą eksportuoti saulės ir vėjo energiją, taip pat žaliąjį vandenilį, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių. Jis pridūrė, kad „Gaia Energy“ kuria vėjo ir saulės energijos sistemas, kurios galėtų patenkinti 4 procentus Vokietijos ir Italijos elektros poreikių. „Kalbant apie žaliąjį vandenilį, mūsų įmonė vysto šešis projektus, kurie gali patenkinti 25 procentus ES poreikių.
Tuo tarpu britų energetikos startuolis „Xlinks“ planuoja nutiesti povandeninį kabelį iš Maroko į JK, tikėdamasis, kad Maroko saulės ir vėjo energija iki 2030 metų galėtų patenkinti 8 procentus JK elektros poreikio.
Pasaulio banko teigimu, Maroke didėjanti saulės ir vėjo energijos gamyba gali paskatinti šalies ekonomikos augimą. Privalumai apima atsiejimą nuo „laukinių iškastinio kuro kainų svyravimų“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas regione Moezas Cherifas. Ponas Cherifas pridūrė, kad šalyje, kurioje nedarbo lygis siekia 11,2 proc., atsinaujinančios energijos naudojimas galėtų sukurti net 28,000 taip reikalingas naujas darbo vietas per metus. Jis taip pat sakė, kad tai leistų Marokui „pasistatyti kaip ekologiškų produktų, tokių kaip automobilių, naudojančių atsinaujinančią energiją, eksporto centras“.
Tačiau Pasaulio bankas apskaičiavo, kad Marokui kainuos 52 mlrd. USD (41,6 mlrd. GBP), kad pasiektų 2030 m. atsinaujinančios energijos tikslus, kurių didžioji dalis turės būti iš privataus sektoriaus. Maroko energetikos pertvarkos ir tvaraus vystymosi ministrė Leila Benali teigė, kad pastaraisiais metais lėtą atsinaujinančios energijos augimą šalyje iš dalies lėmė pasauliniai veiksniai. „Pasaulis ką tik išėjo iš istorinės pandemijos, kai tiekimo grandinės ir vertės grandinės buvo visiškai išsklaidytos, o tai taip pat paveikė atsinaujinančią energiją, įskaitant saulės fotoelektros ir vėjo turbinų tiekimo grandines“, – sakė ji.
Tačiau ji pripažino, kad Marokas taip pat turi įveikti tam tikras vidines kliūtis. Tai apima „biurokratijos paspartinimą ir racionalizavimą“, įskaitant užtikrinimą, kad įmonės „palyginti greitai gautų žemės leidimus, kad investuotojai gautų norimas galimybes“. M. Benali pridūrė, kad Maroko vyriausybės energetikos strategija remiasi trimis ramsčiais – atsinaujinančios energijos didinimu, efektyvumo didinimu ir didesne integracija į tarptautines energijos rinkas.
Paklausta, ar būtų prasminga Marokui eksportuoti ekologišką elektrą, kol nepatenkins savo poreikių naudodama atsinaujinančią energiją, ponia Benali sakė, kad marokiečių „prioritetas“ yra galimybė gauti žalios energijos už „mažiausią kainą“. Ji pridūrė, kad taip pat reikia pasinaudoti „istorinėmis galimybėmis“ integruotis į Europos energijos rinkas, o tai paskatintų labai reikalingas privačias investicijas.
Praėjusį lapkritį Šarm el Šeiche vykusioje COP27 klimato kaitos konferencijoje Marokas pasirašė supratimo memorandumą su Prancūzija, Vokietija, Portugalija ir Ispanija, siekdamas palengvinti tarpvalstybinį elektros pardavimą. Tačiau ponia Hajar Khalmichi, klimato kaitos aktyvistė iš Viduržemio jūros jaunimo klimato tinklo, sakė, kad prieš svarstydama galimybę eksportuoti elektrą, ji norėtų, kad Marokas patenkintų visus savo vidaus energijos poreikius iš atsinaujinančių šaltinių, kurie, jos nuomone, sudaro 52 procentus. elektros. Tikslo nepakanka, jis turėtų visiškai panaikinti priklausomybę nuo gamtinių dujų, naftos ir anglies energijos gamybai.
Maroko vyriausybė tvirtina, kad ji susiduria su panašiais iššūkiais kaip ir kitos šalys atsinaujinančios energijos srityje, nes reikia dujų, kad būtų galima susidoroti su faktu, kad „ne visada pučia vėjas ir ne visada šviečia saulė“. „Tikėtina, kad (Maroko) dujos vaidins pereinamąjį vaidmenį“, nes per ateinančius kelis dešimtmečius palaipsniui pereinama nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių, sakė Pasaulio banko vadovas Cherifas. Moundiras Zniberis pridūrė, kad Marokui reikia „mišrių“ energijos šaltinių. „Atsinaujinanti energija yra sprendimo dalis, kai kalbama apie elektros energiją.