Rugsėjo 14 d. Europos Komisija pasiūlė skubiai įsikišti į Europos energijos rinką, kad sušvelnintų pastaruoju metu smarkiai išaugusias energijos kainas.
Pagal naują pasiūlymą, kuriuo siekiama padėti energijos vartotojams sumažinti elektros sąskaitas, visoje Europos Sąjungoje gali būti taikomos laikinos pajamų ribos.
Tarp pagrindinių Europos Komisijos siūlomų priemonių: valstybės narės elektros energijos suvartojimą piko laikotarpiais sumažina ne mažiau kaip 5 procentais ir iki 2023 m. kovo 31 d. sumažina bendrą elektros poreikį ne mažiau kaip 10 procentų; Energijos gamybos įmonėms taikoma 180 EUR/MWh riba; ne mažesnis kaip 33 procentų mokestis apmokestinamas naftos, dujų, anglies ir perdirbimo sektorių pelno perviršiu.
Europos Komisija siūlo nustatyti laikiną pajamų viršutinę ribą pigesnėms ribinėms elektros energijos gamybos technologijoms, tokioms kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai, branduolinė energija ir lignitas, kurios tiekia elektrą į tinklą mažesnėmis sąnaudomis nei brangesni kainų lygiai, kuriuos nustato ribiniai gamintojai.
Europos Komisija teigė, kad šie ribiniai gamintojai „uždirbo dideles pajamas“, nes dujomis kūrenamos elektrinės didina didmenines elektros kainas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo kalboje apie Sąjungos padėtį 14 d. sakė: „Šios įmonės uždirba pajamų, apie kurias niekada nesvarstė ir net nesvajojo“.
Komitetas rekomenduoja iki 2023 m. kovo 31 d. apriboti ribines pajamas iki 180 EUR/MWh (180 USD/MWh) ir teigia, kad tai leis gamintojams sumokėti už savo investicijas nepakenkiant investicijoms į naujus pajėgumus ir veiklos sąnaudas.
Tačiau energetikos organizacijos „Eurelectric“ generalinis sekretorius Kristianas Ruby sakė, kad siūlomos priemonės apriboti pajamas atsinaujinančios energijos ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos gamintojų „gali pakenkti investuotojų pasitikėjimui“.
Remiantis Europos Komisijos prognoze, ES valstybės narės iš viršutinės ribos priemonių galės uždirbti iki 117 milijardų eurų per metus, o perteklinės pajamos bus paskirstytos galutiniams elektros energijos vartotojams, paveiktiems didelių elektros kainų.
Šios pajamos vėliau gali būti panaudotos pajamų rėmimui, mokesčių grąžinimui, investicijoms į atsinaujinančią energiją, energijos vartojimo efektyvumą ar dekarbonizacijos technologijas, nurodė Europos Komisija.
Pasiūlymuose teigiama, kad viršutinė riba turėtų būti apribota rinkos pajamomis ir neįtraukti bendrųjų gamybos pajamų, pavyzdžiui, iš paramos programų gaunamų pajamų, kad būtų išvengta reikšmingo poveikio pradiniam numatomam projekto pelningumui.
Prekybos organizacijos „SolarPower Europe“ teigimu, nors įtrauktos ir fotovoltinės elektrinės, pajamų viršutinė riba apsaugo saulės FE elektrines, kurios negali generuoti papildomo pelno elektros rinkoje, pvz., tos, kurios remiamos supirkimo tarifais, sutartimis dėl skirtumo ir įmonių elektros energijos pirkimo sutarčių. stotis.
Tačiau valstybės narės gali įvesti daugiau viršutinių ribų be ES pritarimo. „Tai sukuria didelį neapibrėžtumą investuotojams ir kelia pavojų ES rinkos vientisumui ir vienybei“, – sakė Naomi Chevillard, „SolarPower Europe“ reguliavimo reikalų vadovė. Europos Komisija turėtų nustatyti visos Europos lyginamąjį naujosios viršutinės ribos lygį. “
Siekdama išvengti per didelės administracinės naštos, Europos Komisija pasiūlė valstybėms narėms leisti netaikyti mažesnio nei 20 kW galios elektros energijos gamybos įrenginiams taikomų pajamų viršutinės ribos priemonių.
Europos Komisija taip pat pasiūlė vadinamuosius „laikinus solidarumo įnašus“, kad būtų padengtas perteklinis pelnas iš veiklos naftos, dujų, anglies ir perdirbimo pramonėje, kuri nepatenka į ribinių pajamų viršutinę ribą.
Ją valstybės narės rinks remdamosi 2022 m. pelnu, kuris per pastaruosius trejus metus vidutiniškai išaugo daugiau nei 20 procentų. Pajamos bus perskirstytos energijos vartotojams, ypač pažeidžiamiems namų ūkiams, sunkiai nukentėjusioms įmonėms ir daug energijos vartojančioms pramonės šakoms. Solidarumo įnašai iš naudingųjų iškasenų sektoriaus bus pradėti taikyti per vienerius metus nuo įsigaliojimo ir tikimasi, kad iš jų bus gauta apie 25 mlrd. EUR viešųjų pajamų.
Be to, kadangi ES susiduria su dideliu energijos pasiūlos ir paklausos neatitikimu, Europos Komisija rekomenduoja valstybėms narėms iki 2023 m. kovo 31 d. stengtis sumažinti bendrą elektros energijos poreikį bent 10 procentų.
ES klimato politikos vadovas Fransas Timmermansas sakė, kad energetikos krizė „rodo, kad pigaus iškastinio kuro laikai baigėsi ir kad turime paspartinti perėjimą prie vietinės atsinaujinančios energijos“.