Ukrainos krizė padarė rimtą poveikį ES energetiniam saugumui. ES šalių energijos tiekimas labai priklauso nuo Rusijos. Eskalavus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, Vokietija ir kitos ES šalys buvo priverstos sustabdyti energetinio bendradarbiavimo su Rusija projektus, tokius kaip „Nord Stream“{1}} projektas, kuris dar labiau sustiprino Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos energijos tiekimo. Nežinomybė.
Be to, tęsiantis konfliktui, daug dėmesio sulaukė ir Ukrainos branduolinių objektų sauga. Tarptautinė atominės energijos agentūra skubiai sušaukė specialią direktorių tarybą, kad aptartų Ukrainos branduolinių objektų saugą esamoje situacijoje. Šiuo atveju vienu svarbiausių prioritetų tapo ir atominės elektrinės darbuotojų saugos užtikrinimas.
ES skubiai reikia ieškoti alternatyvių energijos tiekimo šaltinių. Tačiau energetikos pertvarkos procese mažai tikėtina, kad Europos šalys artimiausiu metu ras visiškai alternatyvių energijos šaltinių. Todėl ES turi imtis aktyvesnių priemonių energetikos krizei įveikti, įskaitant energetinio bendradarbiavimo su kitomis šalimis ir regionais stiprinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančios energijos plėtros skatinimą.
Ukrainos krizė yra rimtas iššūkis ES energetiniam saugumui. ES turi imtis ryžtingų ir galingų priemonių, kad išspręstų šią padėtį, kad užtikrintų energijos tiekimo saugumą ir stabilumą. Atsižvelgdama į Ukrainos krizės sukeltus energetinio saugumo iššūkius, ES turi imtis skubių ir ilgalaikių priemonių, kad užtikrintų energijos tiekimo stabilumą ir tvarumą.
Pirma, ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje su kitomis šalimis ir regionais, kad būtų galima rasti alternatyvių energijos tiekimo šaltinių. Tai apima energetinio bendradarbiavimo su Vidurio Rytais, Šiaurės Afrika, Centrine Azija ir kitais regionais stiprinimą bei energijos importo kanalų plėtrą. Tuo pat metu ES taip pat gali užmegzti dialogą su Rusija ir siekti atkurti ir stabilizuoti bendradarbiavimą energetikos srityje su Rusija, remdamasi energijos tiekimo saugumo užtikrinimo prielaida.
Antra, ES turėtų didinti investicijas ir mokslinius tyrimus bei plėtrą atsinaujinančios energijos srityje ir skatinti energijos transformaciją. Energingai plėtodami atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės energija, vėjo energija ir vandens energija, galime sumažinti priklausomybę nuo iškastinės energijos, pagerinti energijos panaudojimo efektyvumą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taip skatindami tvarią Europos energetikos plėtrą.
Be to, ES taip pat reikia stiprinti energetikos infrastruktūros statybą ir gerinti energijos kaupimo bei perdavimo pajėgumus. Tai apima daugiau naftotiekių ir dujotiekių, elektros tinklų, energijos saugyklų ir kt. tiesimo siekiant užtikrinti energijos tiekimo stabilumą ir patikimumą.
Galiausiai, ES taip pat reikia stiprinti energetikos priežiūrą ir rizikos valdymą bei sukurti patikimą energetinio saugumo mechanizmą. Tai apima energetikos reguliavimo agentūrų gebėjimų stiprinimą, energijos rinkos taisyklių ir reguliavimo sistemų tobulinimą, energijos tiekimo išankstinio įspėjimo apie riziką ir reagavimo pajėgumų gerinimą bei energijos tiekimo saugumo ir stabilumo užtikrinimą.
Trumpai tariant, susidūrusi su energetinio saugumo iššūkiais, kuriuos sukėlė Ukrainos krizė, ES turi imtis visapusiškų priemonių, kad užtikrintų savo energijos tiekimo stabilumą ir tvarumą. Stiprindama bendradarbiavimą energetikos srityje, skatindama energetikos transformaciją, stiprindama energetikos infrastruktūros statybą ir gerindama energetinio saugumo mechanizmus, ES gali reaguoti į dabartinę energetikos krizę ir pasiekti ilgalaikę tvarią energetikos plėtrą.