Pasak „Agence France-Presse“ spalio 11 d., Jungtinės Tautos paragino „visiškai pakeisti“ pasaulinęenergijos sistema.
Pasaulis iki 2030 metų turi padvigubinti elektros tiekimą iš atsinaujinančių šaltinių, kad klimato kaita nepakenktų pasauliniam energetiniam saugumui, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.
JT Pasaulio meteorologijos organizacija pabrėžė, kad energetikos sektorius yra ne tik pagrindinis anglies dvideginio išmetimo šaltinis, prisidedantis prie klimato kaitos, bet ir vis labiau pažeidžiamas pokyčiams, kuriuos sukelia šylanti planeta.
Kasmetinėje klimato paslaugų būklės ataskaitoje Pasaulio meteorologijos organizacija perspėjo, kad dėl vis dažnesnių ekstremalių oro reiškinių, sausrų, potvynių ir kylančio jūros lygio -- viskas susiję su klimato kaita -- energijos tiekimas tapo mažiau patikimas. Ataskaitoje, pavyzdžiui, sausio mėn. Buenos Airėse pažymėta, kad karščio bangos sukėlė didžiulius elektros energijos tiekimo sutrikimus.
Pasaulio meteorologijos organizacija nurodė, kad 2020 metais 87 procentai pasaulio elektros energijos, pagaminamos iš šiluminių, branduolinių ir hidroelektrinių sistemų, tiesiogiai priklausys nuo gėlo vandens aušinimui.
Tačiau trečdalis iškastinį kurą naudojančių elektrinių yra vandens trūkumo zonose, palyginti su 15 procentų atominių elektrinių tokiose vietose, o per ateinančius 20 metų jų skaičius turėtų padidėti iki 25 procentų.
Pasaulio meteorologijos organizacija nurodė, kad 11 procentų hidroelektrinių užtvankų taip pat yra vietovėse, kuriose yra didelis vandens trūkumas, o daugiau nei ketvirtadalis esamų hidroelektrinių projektų ir beveik tiek pat planuojamų hidroelektrinių projektų yra vietovėse, kuriose šiuo metu susiduriama su vidutinio sunkumo vandens trūkumu. į labai trūkstamus vandens baseinus.
Atominės elektrinės taip pat dažnai yra žemose pakrantės zonose, todėl jos gali būti pažeidžiamos kylančio jūros lygio ir potvynių, teigiama pranešime.
„Laikas yra prieš mus, ir mes esame klimato kaitos liudininkai. Turime visiškai pakeisti pasaulinę energetikos sistemą“, – pabrėžė WMO generalinis sekretorius Petri Taalas.
Pats energetikos sektorius yra problemos dalis, pažymėjo Taalas, nes jis generuoja apie tris ketvirtadalius pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios keičia klimatą.
„Perėjimas prie švaresnės energijos gamybos... energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra labai svarbus“, – sakė jis.
Tačiau jis perspėjo, kad iki 2050 m. nulinės emisijos bus įmanoma tik „per ateinančius aštuonerius metus padvigubinus mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios elektros tiekimą“.
Grynasis nulinis išmetamųjų teršalų kiekis arba anglies neutralumas reiškia, kad per tam tikrą laikotarpį žmogaus veiklos išmetamas anglies dvideginio kiekis subalansuojamas pašalinant anglies dioksidą iš atmosferos pasauliniu mastu.
Pasaulio meteorologijos organizacijos ataskaitoje pabrėžiama didėjanti patikimų oro, vandens ir klimato paslaugų svarba, siekiant užtikrinti elektros infrastruktūros atsparumą ir patenkinti didėjančius energijos poreikius.
Perėjimas prie atsinaujinančios energijos padės sumažinti pasaulyje didėjantį vandens trūkumą, teigiama pranešime. Ataskaitoje pažymima, kad saulės ir vėjo energija naudoja daug mažiau vandens nei įprastos elektrinės.
Tačiau jame įspėjama, kad dabartiniai šalių įsipareigojimai mažinti anglies dvideginio išmetimą yra „labai trumpi“, kad būtų pasiekti 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatyti tikslai.
Pasaulio investicijos į atsinaujinančią energiją „iki 2050 m. turi padidėti trigubai, kad pasaulis pasiektų nulinę trajektoriją“, sakoma ataskaitoje.
Pranešime konkrečiai raginama daugiau investuoti į švarią energiją Afrikoje. Žemynas jau susiduria su didele sausra ir kitais dideliais klimato kaitos padariniais. Per pastaruosius 20 metų Afrika gavo tik 2 procentus investicijų į švarią energiją.
Tačiau, turėdamas 60 procentų geriausių planetos saulės išteklių Afrikoje, šis žemynas gali tapti pagrindiniu saulės energijos gamybos žaidėju, teigiama ataskaitoje.
Tačiau tam reikia didelių investicijų. „Šiuolaikinės energijos tiekimas visiems afrikiečiams pareikalaus 25 mlrd. USD metinių investicijų“, – teigiama ataskaitoje. Šiandien tai sudaro maždaug 1 procentą visų pasaulinių investicijų į energetiką.